Širdies chirurgija
Hemodinamikos sutrikimai intensyviosios terapijos skyriuose, kur ligoniai gydomi dėl nestabilios būklės, yra gana dažnas reiškinys. Bet kurios organų sistemos nepakankamumas ar disfunkcija, vienaip ar kitaip, gali sutrikdyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Šie sutrikimai itin dažni kardiologinio profilio intensyviosios terapijos skyriuose bei atliekant širdies ir kraujagyslių operacijas. Matuojant ir registruojant daugumą fiziologinių parametrų, galima laiku pastebėti staigius kraujotakos pokyčius bei imtis greitų korekcijos priemonių situacijai pagerinti. Tinkamai sekant hemodinamiką, galima sumažinti daugumos širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką, kadangi iš karto yra gaunami duomenys apie hemodinamikos sutrikimus. Teisingai juos interpretuojant, galima anksti pradėti taikyti terapinę intervenciją bei įvertinti jos efektyvumą. Visa tai padeda užkirsti kelią tolesniam širdies ir kraujagyslių disfunkcijos progresavimui. Renkantis intervencines kraujotakos sekimo metodikas, yra svarbu įvertinti gaunamos informacijos naudą, lyginant ją su galimų komplikacijų rizika.
Plaučių arterijos hipertenzija nustatoma, kai ramybėje vidutinis spaudimas plaučių arterijoje tampa didesnis kaip 25 mm Hg (normalus spaudimas – mažiau negu 20 mm Hg).
Dėl plaučių kraujagyslių susiaurėjimo padidėja spaudimas plaučių kraujotakoje ir padidėja apkrova širdžiai, kuri stengiasi per susiaurėjusias plaučių kraujagysles prastumti reikiamą kraujo tūrį. Plaučių kraujagyslės darosi vis siauresnės ir kietesnės. Būklė, kai pakenktos arterijos (kraujagyslės, išeinančios iš dešiniojo širdies skilvelio), yra vadinama plaučių arterijos hipertenzija.
Ligai progresuojant, dešinysis širdies raumuo storėja tol, kol galiausiai širdis nebesugeba prastumti per plaučius reikiamo kraujo tūrio. Tuomet vis labiau blogėja širdies ir viso organizmo aprūpinimas deguonimi. Negydant ligos išsivysto širdies nepakankamumas.